Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija

“Alergija ar nepageidaujama reakcija: diagnostikos ir gydymo ypatumai”

Lietuvos alergijos ir astmos asociacija kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir imunologijos klinka ir Lietuvos mokslų akademijos  Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Alergologijos komisija spalio 25 – 26 dienomis organizuoja tarptautinę mokslinę – praktinę konferenciją: “Alergija ar nepageidaujama reakcija: diagnostikos ir gydymo ypatumai”

Konferencija vyks: Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje, Gedimino pr. 3, Vilnius.

Konferencija skirta gydytojams alergologams ir klinikiniams imunologams, vaikų alergologams, pulmonologams, vaikų pulmonologams,  vidaus ligų gydytojams, šeimos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, visų specialybių gydytojams, bendros praktikos slaugytojams.

Išklausiusiesiems visus konferencijos pranešimus, suteikiamas 12 valandų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas. Dalyvaujant tik vieną 25 d. konferencijos dalyje 8 val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas. Dalyvaujant 26 d. praktinėje konferencijos dalyje  4 val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas.

Konferencija

Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Alergologijos komisija bei Lietuvos alergijos ir astmos asociacija Vilniuje surengė mokslinę-praktinę konferenciją, skirtą gydyti astmą taikant biologinę terapiją.

Pasak Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės VU docentės Violetos Kvedarienės, 30 proc. Europos gyventojų vargina alerginis rinitas ar konjuktyvitas, iki 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų, Ir daugumoje regionų paplitimas tik didėja. Akademike prof. Rūta Dubakienė pastebėjo, jog biologinė terapija biologiniais vaistais per pastaruosius du dešimtmečius sukėlė revoliuciją gydant įvairias ligas: žvynelinę, reumatoidinį artritą, Bechterevo ligą, krūties, prostatos ir kitų lokalizacijų onkologinius susirgimus ir kt. „Pacientai, kuriems palaikomąjam gydymui pirmą kartą skirti biologiniai vaistai (omalizubamas, mepolizumabas, resizumabas), stebimi kas keturias savaites, o po 16 savaičių vertinamas gydymo klinikinis veiksmingumas. Toliau tęsiant gydymą biologiniu vaistu, pacientas atvyksta kontrolei pas š gydymą skyrusi gydytoją ne rečiau kaip kas 6 mėnesius”,- sakė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Alergologijos komisijos pirmininkė akademike prof. R. Dubakienė. Doc. V. Kvedarienė priminė, jog šios mokslinės konferencijos tikslas – diskutuoti apie sunkias alergines ligas, jų gydyme panaudojant biologinę terapiją. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje situacija labai panaši kaip ir visoje Europoje: per 10 m. ligotumas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų padidėjo beveik 4 kartus, t. y. vienas sergantysis tūkstančiui gyventojų. Alerginių ligų skaičius auga, o jas lemia ne tik genetiniai faktoriai ar oro tarša, bet ir įvairios sąlygos. Pasak doc. V. Kvedarienės, gydytis galima dvejopai: naudoti imunoterapiją (biologinius vaistus) arba gerti cheminius vaistus. Imunoterapija yra efektyvi ligos pradžioje: žmogaus imunitetas „išmokomas” susitvarkyti su alergine reakcija. Lietuvoje imunoterapija mažai naudojama, nes yra labai brangi, o gydymo procesas ilgas – nuo 3 iki 5 metų. Vienai rūšiai alergenų imunoterapija yra veiksminga, bet jei žmogus jautrus įvairiems alergenams, tokia terapija gali būti ir neveiksminga. Biologinius vaistus sudaro baltymai, kuriuos natūraliai gamina žmogaus organizmas. Paciento vartojamas biologinis vaistas veikia kaip natūralus baltymas, šalindamas simptomus ir užkirsdamas kelią ligai arba sulėtindamas jos vystymąsi. Kas gi lemia sunkią ligos eigą? Tai – alerginis rinitas.

Pastaruoju metu kai kuriose šalyse alerginės ligos, tarp jų ir alerginis rinitas, įgauna epideminį mastą. Šiuo metu sergančių- jų alerginėmis ligomis skaičius didėja, o alergiškas įprastiniams aplinkos veiksniams esti kas antras išsivysčiusių šalių gyventojas. Dažniausiai alerginiu rinitu susergama mokykliniame amžiuje. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms alergija retai būna nuolatinio rinito priežastimi. Bet vyresniame amžiuje fiziologiniai nosies gleivinės pakitimai gali sąlygoti lėtinio rinito atsiradimą ir kt. Šiais laikais turime įvairias biologines terapijas – klinikinėse stadijose jau yra gydymas antialerminais ir kt. Prof. R. Dubakienės teigimu, biologinės terapijos perspektyvos – specifinė imunoterapija plius biologinė terapija. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Brigita Šitkauskienė konferencijos dalyviams priminė, kurioje grandyje veikia biologinė terapija. „Pernai publikuotas vienas iš mokslinių darbų, kuriame apžvelgta, kiek alergenai turi įtakos astmos atvejais, nes mūsų kasdienėje praktikoje dažnai kitų specialybių kolegos sako, jog astma yra tiesiog liga ir alergenai niekuo dėti. Šioje mokslinių darbų studijoje dalyvavo 9 šalys, kitame tyrime – 9 centrai (JAV ir Anglijos) ir gauti rezultatai rodo, kad esant sunkiai astmai, per 50 proc. tai yra susiję su alergenais, jei kontroliuojama – per 70 proc., jei lengva astma – 85 proc. Tai pakankamai daug – daugiau nei pusė atvejų
yra lėtinės ligos, siejamos su alergenais bei jų poveikiu”,- pastebėjo prof. B. Šitkauskienė, pabrėždama, jog biologinė terapija veikia ligų tapogenezėje dalyvaujančias molekules, ląsteles – taikinius, padėdama sėkmingai pasiekti ligos remisiją ir geresnes prognozes, ypač tokiems ligoniams, kuriems tradicinis gydymas nėra labai efektyvus. Anot profesorės, biologinė terapija – brangus vaistas, todėl ja gydomi sunkios, t. y. gerokai „pažengusios” astmos pacientai, nors būtų galima pradėti gydyti ir „ankstyvąją” astmos stadiją turinčius ligonius.

Profesorė taip pat pastebėjo, kad daug metų buvo tik keletas vaistų prieš alergiją, o dabar jų gausu. Prof. B. Šitkauskienės nuomone, būtina, kad jaunieji specialistai aktyviau populiarintų šias inovacijas, kartu reiktų stebėti, kaip naujieji vaistai veikia vieną ar kitą grupę pacientų, sergančių įvairiomis alergijos formomis. VU ligoninės Santaros klinikos gydytojas Kęstutis Černiauskas ir LSMU dr. Ieva Bajoriūnienė savo pranešimuose supažindino su biologinės terapijos taikymu sunkiai bronchinei astmai gydyti. Gydytoja Laura Aleksandravičiūtė pateikė mini tyrimą apie  pacientų, sergančių sunkia bronchine astma, gydymą bei jų savijautą. Anot jos, dėl sunkios ligos paūmėjimo būtina pacientus guldyti į stacionarą. Nors sunkia astma serga iki 5 proc. visų astma sergančiųjų, tačiau jos gydymas kainuoja itin daug. Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kuriems taikomas gydymas biologiniais vaistais (6 moterys ir 1 vyras). Taikant gydymą biologiniais vaistais pacientų savijauta tapo geresnė, nors po pirmos biologinių vaistų dozės savijautos vertinimas nepakito. Pagrindiniai tyrimo trūkumai: maža respondentų apimtis, pacientai nebuvo apklausti prieš pradedant gydymą biologiniais vaistais, vertino savo savijautą retrospektyviai, be to, vartojo skirtingus preparatus. Tyrimo įžvalgas pateikė ir LSMU gydytoja alergologe Marija Garbenienė.

Gydytojų žinios. Kazimieras Valius

Konferencijos garso įrašas